uoluotas

uolúotas, -a adj. (1) NdŽ, KŽ; [K], Rtr, LVIV418 žr. uolotas: Tų marių krantai turėjo būt uoluoti LTII542(Bs). Kam teko nors vieną kartą Dunojaus upe keliauti, tas amžinai paminės ir neužmirš tą neaprašytiną grožybę aukštų uoluotų upės krantų A1884,345.